„Bendradarbiauti su „Švyturys-Utenos alus“ pradėjome kovo mėnesį ir ši partnerystė išaugo taip, kad dabar jau turime oficialų pagrindinį rėmėją“, – sako bendradarbiavimo sutartį šiandien parašu patvirtinusi „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė.

Kad Kauno tapimas Europos kultūrine sostine – itin reikšmingas įvykis tiek miestui, tiek visai šaliai įsitikinęs ir ŠUA bei „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

„Galime tik džiaugtis, kad turime galimybę prisidėti prie šio didelio, įdomaus ir svarbaus proceso. Jau dabar organizatorių komandos nuveikti darbai liudija, kad dideli užmojai čia puikiai dera su gebėjimu juos įgyvendinti. Tapę pagrindiniu rėmėju, tikimės būti ir projekto švyturiu, kuris dar labiau sustiprins ir paskatins „Kaunas 2022“ projekto lyderystę“, – teigia R. Viršilas, kurio vadovaujama įmonė taip pat yra didysis MO muziejaus rėmėjas, o Klaipėdoje kasmet teikia „Klaipėdos švyturio ateities“ stipendiją.

R.Viršilo teigimu, ŠUA, kaip pagrindinio rėmėjo vaidmuo, neapsiribos tik finansine parama, bendrovė taps aktyviu projekto partneriu, puoselėjančiu Lietuvoje dar kiek neįprastą barų – kultūros ambasadų koncepciją.

„Būdami pagrindiniu „Kaunas 2022“ rėmėju ir partneriu, planuojame dalį projekto renginių perkelti į mūsų produkcija prekiaujančius Kauno barus. Tokiu būdu siekiame, kad barai taptų savotiškomis miesto, gatvės kultūros ambasadomis, kurios būtų ne tik patraukli erdvė susiburti bendraminčiams, bet ir jose gimtų bei skleistųsi kultūrinės idėjos visiems priimtina, suprantama kalba“, – pasakoja ŠUA vadovas.

Nors Kaunas ir Kauno rajonas Europos kultūros sostine taps dar tik 2022 m., jau dabar projekto „Kaunas 2022“ veikla įgavo didelį pagreitį. Vien pernai įgyvendinta 350 įvairiausių veiklų: festivalių, konferencijų, dirbtuvių, mokymų, pristatymų ir t. t.

„Ne mažesniu tempu žygiuosime iki pat 2022 m. Tad turime daug darbo, o kiekvienas rėmėjas mums tampa papildoma paspirtimi įgyvendinat šį didelį Kaunui, Kauno rajonui ir visai Lietuvai svarbų projektą. „Kaunas 2022“ galima vadinti savotišku pokyčio kultūriniu judėjimu. Todėl partnerystės čia labai svarbios. Apskritai verslo mecenatystės pavyzdžių mūsų šalyje dar mažoka, tačiau jų vis daugėja – norėtume paskatinti daugiau tokių gražių bei tvarių verslo ir kultūros partnerysčių, kokios užsimezga čia, Kaune“, – sako V. Vitkienė.

Anot jos, vienas iš Europos kultūros sostinės projekto siekių – į kultūrinę veiklą įtraukti ir verslą, todėl iki 2022 m. planuojama užmegzti daugiau partnerysčių, siekiant 2 mln. Eur projekto biudžeto finansuoti iš privačių lėšų.

2022 m., kai Kaunas ir Kauno rajonas oficialiai taps Europos kultūros ambasadoriais šalyje, planuojami 52 tarptautiniai renginiai, t. y. kiekvieną savaitgalį – po svarbų kultūrinį įvykį. Didžiausi iš jų bus atidarymo (sausio 20–22 d.), sezono vidurio (gegužės 20–21 d.) ir uždarymo renginiai (lapkričio 25–27 d.), kuriuose tikimasi sulaukti apie 150 tūkst. dalyvių iš visos Europos.

Pasak organizatorių, ne mažiau įtraukiančių kultūrinių renginių galima tikėtis ir kitąmet. 2020-aisiais kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti Tarptautinėje laimės dienoje (kovo 20 d.), Europos kultūros sostinės forume (gegužės 21–22 d.), Tarptautinėje jaunimo vasaros stovykloje (liepos 5–12 d.), „ConTempo“ scenos menų festivalyje (rugpjūčio 17–23 d.), „Fluxus“ festivalyje ir kopime į Parodos kalną (rugsėjį), Istorijų festivalyje (spalio 8–11 d.), Dizaino festivalyje (spalį) ir kt.