Meniu

„Švyturys-Utenos alus“ 2019-uosius apibendrina išaugusiomis pajamomis ir stipriu indėliu į aplinkosaugą

Nors pastaraisiais metais alaus rinka dėl apribojimų ir prastesnių šiltojo sezono orų smuktelėjo žemyn, didžiausias šalies aludaris „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) toliau fiksuoja nuoseklų augimą – 2019 m. bendrovės pardavimų pajamos augo 4,3 proc. ir siekia 170 mln. eurų. Lyderio poziciją bei teigiamus bendrovės rezultatus pasiekti padeda vartojimo įpročių pokytis, nuolatinis eksporto augimas ir stiprėjantis prekės ženklas.

Draudimų ir akcizų akivaizdoje – augančios metinės pajamos

Pristatydamas pagrindinius metų veiklos rodiklius, „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas, akcentuoja rezultatyvius skaičius – per metus ŠUA iš viso pardavė 141,9 mln. litrų gėrimų, t. y. 1,9 proc. daugiau nei 2018 m. Tai lėmė 4,3 proc. išaugusias iki 170 mln. eurų bendrovės praėjusių metų pardavimų pajamas (2018 m. jos siekė 163 mln. Eur). Nepaisant besitraukiančios šalies alaus rinkos, ŠUA alaus pardavimai 2019 m. šoktelėjo 0,7 proc.

Lyginant su 2018 m., bendros „Carlsberg“ Baltijos šalių 2019 m. pardavimų pajamos augo 2,2 proc. ir siekia 324 mln. eurų. Skirtingos kiekvienos iš Baltijos šalių rinkų dinamikos lėmė, kad Latvijoje pardavimo apimtys sumažėjo (-10,1 proc.), Lietuvoje – neženkliai kilo (+1,9 proc.), o Estijoje išliko stabilios.

Rinkos mažėjimą kompensuoja eksportu

„Pernai pasiekėme nuosaikų augimą, tačiau ateitį prognozuoti labai sunku – ji didele dalimi priklausoma ir nuo mokesčių politikos bei būsimų ekonomikos grėsmių suvaldymo. Nors kaip įmonė aiškiai pirmaujame rinkoje, turime pripažinti, jog kasmet svarbesnis mums yra eksportas, kompensuojantis vidaus rinkos  susitraukimą“, – teigia R. Viršilas.

Pasak jo, ŠUA eksportuojamo alaus kiekiai kasmet auga, o tarp didžiausių alaus eksporto rinkos šalių rikiuojasi Rusija, Baltarusija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Kinija. Bendrai šiemet eksportą ŠUA augino 11 proc. – iki 40 mln. litrų. Didžiausias augimas lyginant su 2018 m. fiksuotas Kinijoje (+121 proc.). Svarbus prieaugis taip pat – Baltarusijoje (+112 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (+62 proc.).

Be to, praėjusiais metais daug dėmesio buvo telkiama ir į Afrikos valstybių eksporto rinką. ŠUA į Ganą, Tanzaniją ir kitas valstybes 2019 m. eksportavo per 1 mln. litrų lietuviško sidro.

Atranda kokybiškesnį ir nealkoholinį alų

Anot ŠUA vadovo, 2019-aisiais taip pat fiksuotas augantis aukščiausios kokybės alaus segmento populiarumas. Tai rodo ryškėjančią tendenciją, jog vartotojai pigesnio, ekonominės klasės alaus, kasmet perka vis mažiau ir vis dažniau renkasi vadinamąjį premium klasės alų. Pastarojo pardavimai 2019 m. sudarė 33,5 proc. bendros vertės rinkos. Vidutinės kategorijos gėrimai vis dar išlaiko reikšmingą savo dalį, užimdami 37,4 proc. vertės rinkos.

Prie besikeičiančių vartotojų įpročių, R. Viršilas išskiria ir augantį nealkoholinio alaus segmentą.

„Nealkoholinis alus šiuo metu išgyvena savo revoliuciją, tai liudija žvėriška rinkos konkurencija. Nepaisant to, ŠUA nealkoholinio alaus pardavimai 2019 m. išliko stabilūs – su 2 proc. prieaugiu. Stebime, jog daugiausia nealkoholinio alaus nuperkama vasarą, praėjusiais metais lyderio pozicijos atiteko birželio mėnesiui, kuomet šis segmentas užėmė net 7,3 proc. viso įsigyto alaus vertės“, – komentuoja R. Viršilas.

2019 m. fiksuotas ir rekordiškas ŠUA gaiviųjų gėrimų pardavimų augimas. Palyginti su 2018 m. rezultatais gaiviųjų gėrimų pajamos ūgtelėjo net 40 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo 2019 m. Lietuvos rinkai pristatytas natūralios sudėties miežių gėrimas su sultimis „Barley Bros“, kurį greitai pamėgo sveikesnės gaiviųjų gėrimų alternatyvos ieškantys šalies gyventojai.

Puoselėja atsakingą verslą – mažina aplinkos taršą

Prie pagrindinių bendrovės rezultatų, pasiektų per pastaruosius metus, R. Viršilas pažymi ir tvarumo aspekto stiprinimą. „Carlsberg“ grupei priklausančios įmonės, tarp jų ir Utenoje veikianti ŠUA darykla, jau kurį laiką vadovaujasi tvarumo programos „Kartu link nulio“ (angl. Together Towards Zero) strategija. Pagal ją įsipareigojama per dešimtmetį visų grupės daryklų CO2 emisijas sumažinti iki nulio, o CO2 pėdsaką visoje vertės grandinėje – 30 proc.

Neseniai „Utenos“ darykla tapo antrąja visame pasaulyje „Carlsberg“ įmonių grupės darykla, turinti „carbon neutral“ statusą. Įmonė taip buvo įvertinta dėl ypatingo indėlio mažinant aplinkos taršą. Patvirtinta, kad šios daryklos naudojama elektros energija gaunama tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir yra visiškai neutrali aplinkos taršos požiūriu.

Šis pasiekimas paskatino bendrovę įtvirtinti pokytį, todėl nuo šiol prekyboje pasirodysianti „Utenos“ daryklos produkcija bus pažymėta specialiu ženklu, nurodančiu, jog produktas pagamintas iš 100 proc. atsinaujinančios energijos. Tikimasi, jog naujasis produktų ženklinimas atkreips visuomenės dėmesį ir sustiprins norą drauge prisidėti prie pokyčio, renkantis aplinkai draugišką produkciją.

„Stengiamės kelti ambicingus tikslus ir siekti realaus pokyčio. Tvarus požiūris yra atsakingo verslo dalis, tą būtina priimti kaip naują ir nekvestionuojamą standartą. Ateityje siekiame dar labiau optimizuoti procesus ir dirbti absoliučiai draugiškai aplinkai“, – tikisi R. Viršilas.